Mano mintys

Tikiuos, kad pavyks planuotu laiku grįžti į Lietuvą.
Nes dėl oro sąlygų dabar yra uždaryti visi Londono oro uostai.
Tikiuosi, kad iki ketvirtadienio oras pasitaisys ir galėsiu skristi namo į Tėvynę.
Susitvarkai vienas problemas, tai būtinai turi atsirasti kitų.
Buvo iškilusių problemų dėl mano bilietų į Lietuvą. Negalėjau pasidaryti Ryanair’s Online Check in’o, dėl paso galiojimo laiko. Bet tai pavyko išspręsti. O dabar oro sąlygos tik nerimą kelia. Tikiuos viskas susitvarkys.
Ir laimingai galėsiu grįžti.
Liko visai mažai Tik 5 dienos (ir viena naktis). Laikas bėga nežmoniškai greitai.

Visi aplinkui kalba apie Kalėdas jau. Man kažkaip šventinės nuotaikos dar nėra. Nesijaučia, kad jos jau taip greitai ateis. Viliuosi, kad nebus kaip praeitais metais. Kad buvo tik eiline diena. Tik, kad su mylima šeima.
O gal ir to užtenka šeimos.
Pasiilgau vaikystės dienų. Tada tikrai jausdavau šventinę nuotaika. Tada buvo didelis laukimas. O dabar jau, net dovanų gavimas tampa tik paprastu dalyku. Net tai nedžiugina ir nestebina. Vaikystėje buvo geriau.

Puodelis arbatos ir pintinė su mandarinais.
Mandarinai primena Kalėdas. Visas kambarys kvepia jais.

Gaila, kad tik šilta pasidaro išgėrus arbatos puodelį. O nėra nieko šalia kas sušildytų.
Pasiilgau vasaros dienų. Tu nuostabių dienų. Praleistų su Ja.
Arbata šildo kūną, bet ne širdį.
Didžiausias puodelis žalios arbatos su citrina, geras filmas ir šilta antklodė. Tai mano vienatvė ir kasdienybė.
Ir svajonės kurioms nelempta išsipildyti…

Nesuprantu savęs…
Ir atrodo, kad negaliu suprast. Nes per daug buvau savo svajose paskendęs.
Svajojau, kaip ir svajoju apie Ja dar vis. O nors kaip ir viskas jau baigta.
Turiu pasakyti Jai ate. Nors širdis nenori to ištarti. Bet gyvenimas priverčia.
Juk aš Anglijoje o Ji Lietuvoje. Ko aš galiu tikėtis. Kad ji manęs lauks? Ne juk taip negali būt.
Reikia susitaikyti, kad reikia man pamiršti Ja.
Nors vidus prieštarauja Jos atsisakyti. Širdis daužosi tik apie Ja pagalvojus.
O protas tik sako tiesa kuria supranta. Kad ji ne man. Nors ir kokia butu  Ji nuostabi, nors ir kokios dienos praleistos su Ja buvo nuostabios. Ir nors ir kaip nesinori padėti to taško, bet manau, kad nėra kitos išeities.
Ir kodėl aš taip sugebu savo širdį atiduoti kažkam. Kažkam, kad lyg ir nemoka mano jausmų vertinti. Saugoti.
Suprantu, kad esu ne auksinis. Nors tokiu, net noriu būt.
Noriu būt tik savimi. 
Tik savimi.
Nenoriu būt optimistu. Ir bandysiu tokiu nebūti. Nes kaip tokiu esu tik save daugiau skaudinu.
Viskas bus užmiršta tikiu. Gal bus ir sunku. Bet tikiu, kad pavyks.
Reikia versti nauja gyvenimo puslapį. Nauja švarų. Bet ne baltą.

My heart was blinded by you.
 
Kas gi Ta kuriai savo širdį dovanočiau?

P.S Liko dvi savaitės iki Lietuvos. Tik dvi.

Nors mano nuomonė daugeliu klausimų yra gan pesimistiška ir manau, kad geriau nieko gero per daug nesitikėt, kad paskui sudužusios svajonės neskaudintų dūšios, tačiau kartais kaip kvailys naiviai tikiuosi, kad kažkas įvyks ir viskas pakryps į gerąją pusę, svajonių išsipildymo link… Ir taip, tuomet vėl tenka nusivilti gyvenimu ir ypač savimi, kad buvau naivus.

Ir štai- vėl iš kažkur savyje atradau to optimistiška save.

-Ne! Juk gali kažkas įvykti ir pakrypti mano naudai. Juk gali!

Bet kaip visados tenka nusivilti, nusivilti tai ko norėjau, tai ko siekiau ir nepasiekiau.

Net šiandienos horoskopas galutinai tai įtvirtina: ,,Verčiau nesukite sau galvos dėl dalykų, kurių negalite pakeisti ir paveikti”. Tuo viskas tarsi ir baigiasi, jei ne… Jei ne likusi mažytė dalelytė tos pralaimėjusios pusės, kad gali būti taip, kaip norėtum.

-Gal… gal kada nors… Norėčiau…

Keistai atpalaiduoja. Rami muzika fone, kuri nuneša visas mintis kažkur į nežinia.
Karštas puodelis žalios arbatos su citrina ir rūkstanti cigaretė rankoje. 
Vakaro atgaiva. 

Keistas jausmas viduje. Toks lyg kažką prarasčiau, nors tai tik išsiskirimas.
Išlydėjau Ja namo. Baigėsi mano buvimas su Ja.
Keistai pasijaučiau palikęs Ja oro uoste.
Atrodo jau jos vėl pasiilgau. O tik prieš valandą, apkabines atsisveikinau.
Kaip nėra žmogaus šalia atrodo viska gali atiduoti, kad tik pamatyti sau brangiausia žmogų.
Nuostabiausios rudens dienos praleistos su Ja.
Gal ne viskas buvo taip, kaip turėjo būt, bet aš laimingas. Laimingas, kad turiu tokį nuostabų žmogų.
Tuščias kambarys, šalta lovą tik primins, kaip gera buvo su Ja.
Nieko liko atkentėti jau mažai ir aš pakelsiu savo sparnus į mylimą Lietuvą.

Pagaliau susitikau su pasiilgtu žmogumi. Su Ja.
Gera jausti Ja šalia, apkabinti ir pabučiuoti.
Tas laukimas baigtas, mes susitikome. Tik gaila, kad tos dešimt dienų jau įpusėjo.
Aišku nėra taip, kaip įsivaizdavau, kaip bus. Bet vis tiek gera būti kartu.
Gal kartais neužtenka žodžiu pokalbiams, bet ne  visada ir reikalingi žodžiai.
Užtenka Jos rudų akių ir jos nuostabių lūpų.
Tie jausmai susuka galvą, ir protas nemąsto, tik širdis kažką daro.

P.s Pasiilgau Lietuvos ir kitų visų draugų.
Gruodžio 9 bilietai į Tėvynę!

Tas jausmas Meilė…
Tai tas pats kas mylėti medi ar siena?
Ar jis kažkas daugiau?
Kai myli žmogų, arba juo domiesi, juo susižavi. O jis tau nieko…
Tai juk tas pats kas mylėti ar žavėtis daiktu kuris nieko nejaučia…
Ar Aš klystu?
Gal ne…
Greit sužinosiu…

Nėra žmogaus abejingo absoliučiai visai muzikai. Ir kas muzikoje verta dėmesio, o kas – ne, kiekvieno skonio reikalas. Sakoma, kad patinkanti muzika gali daryti žmogų geresnį, o ugdant muzikinį skonį,  asmenybė lavėja visapusiškai.
Atrodo mano gyvenimo dalis yra muzika. Muzika gyvena manyje.
Ar tau liūdna ar jauties laimingas ji šalia tavęs. Ji visur, kur tik gali būt. 

“Šita muzika su manim visur, namuose
Ar vos išėjus pro duris, autobuse ar pėščiomis,
Net per didžiausias liūtis.
Ar šiaip kai reikia grūstis,
Per pilkosios masės spūstis”

Atrodo ji mane saugo. Tiesiog su ji sukelia prisiminimus, tiek gerus, tiek blogus. Ji lyg tai ką pats išgyveni ir jauti.
Manau muzika, tai ko man reikia, tai kas padeda gyventi. Lyg gyvenimui suteikia spalvas ir jausmus.
Muzika atspindi mano vidinį pasaulį, mano nuotaiką.
Man patinka prasminga muzika. Kuri kažką palieka manyje. Kuri priverčia susimastyti ir atsipalaiduoti.
Nesvarbu ar tai popsas ar repas ar klubine muzika. Ji turi padėti žmogui.

Kas yra gera muzika? 
- Tai muzika kuria gali išgirsti širdimi? 
Bent jau taip aš manau.  

"Pasakyk man, kas ta meilė? Jei meilė tik beprotiška aistra - aš beširdis durnius.
Jei mylėti galima tik tokias, kurios turi įstabias figūras - aš begalvis asilas.
Jei meilė vertinama tik pagal abstrakčias žinias - aš kurčias idiotas…
Man MEILĖ kai žmoguje įžiūri - ko nieks daugiau neįžiūri, pamėgsti jo trūkumus ir, atrodytų, nebegali ištverti nė dienos be to žmogaus…
Jei tai yra MEILĖ tai aš esu pametęs galvą romantikas…"